demokratinė pedagogika

demokratinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Švietimo darbuotojų pedagoginių idėjų visuma, atspindinti kovą su jėgomis, trukdančiomis tobulinti liaudies kultūrą. Prie demokratinių praeities pedagogų priskirtini: čekas J. A. Komenskis (XVII a.), reikalavęs visuotinio mokymo, šveicaras J. H. Pestalocis, rūpinęsis našlaičių ir apleistų vaikų mokymu ir auklėjimu, vokietis F. A. Dystervėgas, kovojęs su prūsiškuoju despotizmu ir reikalavęs šviesti mokytojus, mokyti visus vaikus. XIX a. Rusijoje žmogiškąjį ugdymą gynė N. Pirogovas, mokymo tautiškumo principą ir visų luomų lygybę skelbė K. Ušinskis ir jo pasekėjai. XIX a. ir XX a. pirmojoje pusėje švietėjai savo veikla ir pedagogikos raštais prisidėjo ir prie lietuvių švietimo tobulinimo demokratiniais pagrindais. Jų idėjos vertinamos ir dabar. Dabarties demokratinė pedagogika susijusi su demokratijos principais – žmonių lygybės ir tolerancijos, visuomenės ir individo savivaldos, jų teisių gynimo, laisvo apsisprendimo, daugumos valios vykdymo ir atsižvelgimo į mažumos teises ir interesus, bendradarbiavimo laikantis doros ir teisės normų. Šiais principais demokratinėje šalyje remiasi ugdymo teorija ir praktika. atitikmenys: angl. democratic pedagogy vok. demokratische Pädagogik rus. демократическая педагогика ryšiai: dar žiūrėk – švietėjų pedagogika